Tai va jau iškepiau ir antrą skyrių. O štai daina kuri padėjo man rašyti, bet jau pradžia šio skyriaus:
http://www.youtube.com/watch?v=ZPPdetZTOx0&ob=av2n
___________
Vasara prabėgo labai greitai, nieko doro per ja nenutiko, beveik visa
laiką prasedėjau namie, nes po to įvykio kai Džeikas susilaužė ranka,
visi beveik nebendravo su manimi. Vis tiek koks skirtumas, pats kaltas
kad pasipainiojo mano kelyje kai aš buvau supykus. Matot kai aš supykstu
atsitinka dar vienas keistas dalykas, mano kraujas tarsi užverda,
atrodo lyg kažkas iš vidaus mane kaitintu iki aukščiausios temperatūros,
tada aš pasidarau pilna jėgų ir net vos suvaldau save. Šitas dalykas ir
pildo mano keistumu sąrašą.
Taigi per vasara pas mus labai dažnai lankėsi tėvas, nesupratau kodėl,
bet vos tik jis atvažiuodavo aš arba užsitrenkdavau duris, (dėkoju
Dievui, kad yra toks daiktas kaip užraktas) arba išeidavau ir namu su
Blusių. Ai tiesa pamiršau pasakyti tas Blusius yra pilkas nutriušęs
katinas, jis pas mus atklydo praeitą vasarą, kadangi jis labai prisirišo
prie manęs mes jį pasilikome, tai gi yra dar viena super bėda be tos
kad aš tapau labdaros objektas, KAIP AŠ PALIKSIU BLIUSIŲ VIENA SU MAMA
VISIEMS MOKSLO METAMS???
Visa vasara laužiau galva kai ji man ten slapta nusigabent, bet tai
tiesiog neįmanoma, jei vesčiau jį lagamine, (pirma dar klausimas kaip aš
ji ten įkiščiau) jis išprotėtu, nes jis vienoj vietoj ilgai išbūt
negali. Fuck, fuck, fuck kokia sumauta padėtis!
Na ką gi koks skirtumas Blusiukas ištvers, juk aš arba pabėgsiu arba busiu išmesta iš tos mokyklos.
Na štai jau išaušo rugpjūčio 29 diena, 2 dienos iki keliavimo į ta
kaleimą, šendien teks krautis lagaminus, nes jei nepradėsiu krautis
dabar, paskutine akimirka teks visa grusti į lagaminus, taip visad būna.
Na ką išsiritau iš lovos ir nuėjau į vonia, susidūriau akistata su
veidrodžiu ir net spygtelėjau. Atrodžiau žiauriai, plaukai suvelti,
paakiai ir taip būna pas mane juodi, tai dabar buvo dar juodesni, nes
vakar tingėjau nusipraust. Tai gi nusprendžiau diena pradėti dušu.
Maudžiausi gal koki pusvalandį jei neilgiau, pagaliau išsimaudžius greit
apsirengiau mėlynus šortukus ir balta laisva bliuskutę, akis perbrėžiau
juodu pieštuku, šiek tiek pudros ir baigta, plauku nedžiovinau, nes
vasara jie patys greitai išdžiūsta. Staiga pažvelgiau į laikrodį 13:25.
- O velnias, po 5min turiu pasiimti dokumentus iš senos mokyklos, -
šaukiau bėgdama į pirmą aukšta. - Mama, kodėl manęs neprikėlei? - rėkiau
spirdamasi į basutes ir ieškodama rankinuko. - Bloody hell, kur mano
piniginė?
Greit viska susiradus išbėgau iš namų. Gerai, kad senoji mokykla buvo
netoli, todėl atlėkiau per 10 minučių, vėlavau tik 5 minutes.
Pasibeldusi įvirtau į pavaduotojos kabinetą. Ji mane nužvelgė savo
paniekinamu žvilgsniu ir tarė:
- Panelė Džiulija Wudens, galvojau jau visai nepasirodysite. -
paniekinamu balsu tarė jis. - Sėskis, - parodė į kėdę priešais jos
stalą.
- Tai ne aš geriau pastovėsiu. - atkirtau.
- Na kaip norite, jūsų dokumentai beveik paruošti, tik reikia jūsų
parašų, - išdėliojo popierius ant stalo priešais kėdę kurioje turėjau
sėdėti. - Jūsų parašu reikės čia, čia ir čia na ir dar čia.
Aš pagaliau supratus, kad nieko nebus, atsisėdau ant tos kedės ir
pradėjau pasirašinėti visur kur ji man parodė. Pagaliau viska pasirašius
visus lapus ji man padavė dokumentus kurių man reikėjo.
- Ačiū, - atsainiai padėkojau ir išėjau iš tos gyvatės kabineto,
neveltui ja vadinu gyvate, juk ji taip ir atrodo, tokia ilga, visada
rengiasi labai keistai ir jos plaukau buvo anglies juodumo, tesėsi iki
pečiu ir buvo žiauriai tiesus. Burrr purto mane nuo jos, fu nemėgstu
gyvačių.
Taigi pagaliau išsinešdinus iš tos mokyklos, nusprendžiau užsukti į
kokia kavinę. Užsukau į pirma pasitaikiusia ir užėjusi ieškojau vietos
kur būtų galima atsisėsti, ir štai man nuskilo stalelis su dviem vietom
prie lango buvo tuščias. Aš nuėjau prie jo, padavėja iš karto atnešė
meniu ir aš pradėjau rinktis.
- Jau išsirinkote? - paklausė vėl priėjusi padavėja.
- Taip, prašau man graikišku salotų ir atsigerti apelsinų sulčių.
- Gerai, tuoj bus. - pasakė ir nuėjo.
Aš pradėjau dairytis po kavine ir staiga pamačiau kaip įeina Džeikas į
kavinę, jis iškarto pamatė mane ir pradėjo eiti mano pusėn. Aš į ji
žiūrėjau ir vos nesusijuokiau, dėl jo kvailo aprašinėto gipso ir jo
kvailo smailo. Kad nors aš jam ir sulaužiau ranka jis ant manęs nepyko,
ot kvailys, ir aš tai jaučiau, nemoku to paaiškinti bet jaučiau, aš
dažnai jaučiau kaip žmonės jaučiasi ir tai buvo dar viena mano
keistenybė.
- Sveika Džiul, galiu prisėsti.
- Labas, tai aišku, kad gali,- atsakiau ir pasistengiau nusišypsoti.
- Tai kaip laikaisi? - paklausė sėsdamasis.
- Puikiai neskaitant, to kad išvažiuoju po dviejų dienų initernatinę mokykla. O kaip tu? Kaip ranka?
- Ką? Kodėl? Gerai viskas po senovei, viskas su ja gerai, ryt jau nuims gipsą.
- Tėvukas, taip nusprendė. Šaunu.
- A nuo kada tavo tėvas tavimi rūpinasi? Galvojau jūs nebendraujat.
- Aš ir taip galvojau, kol jam čia taip staigiai aš neparūpau.
- Kaista, keista.
- Pritariu visu šimtu procentu.
Džeikas iškėlė sveika ranka ir pakvietė padavėja, girdėjau kaip jis
kažką užsisako, bet aš susimasčiau, kad tikrai keista, kad tėvui čia
taip staigiai parūpau.
- Ką tu užsisakei? - nutraukė mano mintis Džeikas.
- Salotas graikiškas.
- Kaip tau jos skanios aš nesuprantu, - nutaisęs kvaila mina jis žiūrėjo į mane.
- A vat taip ir skanios, - parodžiau liežuvį ir nusijuokiau.
Taip mes bendravom pora valandų, kai aš prisiminiau, kad man reikia
krautis lagaminus. Susimokėjom sąskaita ir išėjom iš kavinės.
- Gal tave palydėti? - paklausė jis.
- Ne, ačiū nereikia. Na tada iki kito susitikimo nesvarbu kada jis bus, - nusijuokiau liūdnai ir apkabinau jį.
- Viso, pasiilgsiu tavęs, - pasakė jis tyliai ir mes nuėjome abu į savo
puses. Beveik priartėjus prie namu pamačiau kieme stovinčia juoda mašina
tamsintais stiklais. O ne ir vėl jis čia, pasakiau mintyse. Ko jam vėl
reikia? Priartėjus prie namu durų pamačiau kad durys nevisai uždarytos,
staiga išgirdau balsus. Atpažinau jie buvo mamos ir tėvo ir jie kalbėjo
apie mane, nutariau paklausyti.
- Kaip tu jai tai pasakysi?! - riktelėjo mama….
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą